Maironio lietuviu literaturos muziejus (DEV)

Archyvai: Ekspozicijos

  • S. NĖRIES IR B. BUČO NAMAI-MUZIEJUS

    „Originali, stilinga ir savotiška vila tamsaus miško fone. Viskas ten gerai apgalvota, puikiai įrengta“, – taip jaunavedžių Salomėjos ir Bernardo Bučų pasistatytą namą apibūdino bičiuliai Kazanavičiai. Šiuose menininkų namuose lankydavosi ir daugiau garbingų svečių, gerų draugų, giminių…
    Erdvioje salėje, buvusioje Bernardo Bučo skulptūros dirbtuvėje, įrengta literatūrinė ekspozicija, kurioje — Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos kelias. Lankytojai gali susipažinti su gausia informacija, pateikta ne tik moderniuose spalvinguose stenduose (jų gamybai naudota skaitmeninė spauda, kompiuterinis fotomontažas), bet ir stebėdami besikeičiančias fotografijas stenduose įtaisytuose monitoriuose. Yra terminalas, kuriuo rodomi filmuoti archyviniai Salomėjos Nėries vaizdo įrašai, į stendus nepatekusios fotonuotraukos iš įvairių archyvų, skamba aktorės Rūtos Staliliūnaitės skaitomi poetės eilėraščiai. Literatūrinėje ekspozicijoje eksponuojami ir S. Nėries memorialiniai autentiški daiktai.

    Atkurti keturi memorialiniai kambariai: Bernardo Bučo žiemos dirbtuvė, Salomėjos Nėries darbo kambarys, šeimos svetainė ir miegamasis. Juose lankytojai ras ne tik Salomėjos ir Bernardo Bučų asmeniškai naudotus daiktus, bet ir tarpukaryje gamintus baldus, interjero detales.

    Žiemos dirbtuvėje eksponuojami B. Bučo darbai: Maironio horeljefas (1934), J. Tumo-Vaižganto biustas (1933), S. Nėries biustas ir kiti. Ant autentiško stalo – skulptoriaus darbo įrankiai. Ant sienos įrengta fotonuotraukų galerija iš B. Bučo asmeninio archyvo.

    Šeimos svetainėje matoma sofa, du foteliai, apvalus stalas, sieninis laikrodis, telefono aparatas, radijas. Yra sieninė knygų spinta, kurioje — S. Nėries memorialinė biblioteka. Išliko 294 knygos lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, latvių ir kitomis kalbomis. Bibliotekoje yra ir senoji spauda. Svetainę puošia A. Žmuidzinavičiaus tapytas S. Nėries portretas (J. Banaičio kopija).

    Siauri, mediniai laiptai veda į antrame aukšte įrengtus kambarius. Poetės darbo kambaryje išsaugota jos kūrybinė aplinka. Ant tamsaus rašomojo stalo stovi prieškario stalinė lempa, čia pat — M. K. Čiurlionio reprodukcijų albumas, rašomoji mašinėlė, autoriniai rankraščiai ir mašinraščiai. Sienas puošia S. Nėries iš kelionių parsivežti paveikslėliai.

    Neįprastos, originalios konstrukcijos miegamojo prieigoje įrengta vieta poilsiui. Apvalus stalelis užtiestas gėlėta staltiese, ant jos parimusi studijų metais poetė rašė eilėraščius ir piešė viršelį rinkiniui „Anksti rytą“ (1927). Kambario gilumoje stovi dvi medinės lovos, staleliai prie jų, pintas krepšys skalbiniams, kelioniniai lagaminai ir kiti daiktai.

    Muziejus restauruotas 2004 metais už Lietuvos Respublikos vyriausybės lėšas. Literatūrinės ekspozicijos dizainas — UAB Terra media, gamyba – UAB Prestižas. B. Bučo skulptūras restauravo ir žiemos dirbtuvę įrengė skulptorius Juozas Šlivinskas. Literatūrinės ir memorialinės ekspozicijos autorės: Ina Aleksaitienė, Raminta Antanaitienė, Asta Vileniškytė, Aldona Ruseckaitė.

  • JUOZO GRUŠO NAMAI-MUZIEJUS

    Kauno Žaliakalnyje sename sode prie didžiulių beržų prigludęs namas, kuriame beveik pusę šimtmečio gyveno ir kūrė Kauno rašytojų patriarchas, viena ryškiausių lietuvių kultūros asmenybių – dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas Juozas Grušas.
    Rašytojo Juozo Grušo namas yra tradicinio sodybinio tipo, patogiai ir racionaliai išplanuotas. Pulcherijos ir Juozo Grušų teigimu, namo projektas buvo paties rašytojo sugalvotas, statybos techniko J. Miknevičiaus tik nubraižytas.
    Rašytojo namai mena turtingą praeitį. Juose nuolat, nuo įkurtuvių 1936 metais iki 1986-ųjų, vyko intensyvus kūrybinis gyvenimas – rašytojų, dailininkų, teatralų sambūriai, čia J. Grušas sukūrė žymiausias savo dramas, noveles, čia augo trys Grušų vaikai. Dviejuose didžiausiuose namo kambariuose bėgo kasdienis Juozo ir Pulcherijos Grušų gyvenimas. Čia buvo ir darbo kambarys, ir svetainė. Kartu su šeimininkais į namus atkeliavo ir senieji baldai: knygų spinta, indauja, komoda su veidrodžiais, drabužių spinta, tų laikų šviestuvai. Iki šiol išsaugotas senasis kambarių interjeras, meno kūriniai, išlikusi dalis bibliotekos, nors Juozui Grušui žmonės visada buvo reikšmingesni negu knygos.
    Kauno dramos teatre 1972 metais pagal Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“ pastatytas vaidinimas (režisierius Jonas Jurašas) pripažintas šimtmečio spektakliu. Atvykusieji į muziejų kviečiami apžiūrėti specialiai įrengtą Barboros salę ir daugiau apie dramų pastatymus sužinoti teatrinėje ekspozicijoje.

  • BALIO IR VANDOS SRUOGŲ NAMAI-MUZIEJUS

    Tik nedidelė visų eksponatų dalis rodoma penkiuose kambariuose. Pirmajame aukšte atkurti trys autentiški B. ir V. Sruogų kambariai.
    Profesoriaus B. Sruogos darbo kabinete – išlikusi dalis asmeninės bibliotekos, rašomoji mašinėlė, senovinio stiliaus rašomasis stalas, prie kurio gimė daugelis rašytojo kūrinių, ant jo – nebaigtų kūrinių rankraščių autografai, 1947 metų stalinis kalendorius, stalinė lempa, telefonas; ant sienų – dailininkų Olgos Dubeneckienės, Vlado Didžioko, Adomo Varno sukurti rašytojo portretai; nuotraukose – Balys Sruoga Bavarų Alpėse ir dukrelė Dalia.
    Istorikės daktarės V. Daugirdaitės Sruogienės darbo kabinete – iš JAV atsiųstos memorialinės bibliotekos dalis; ant rašomojo stalo – šeimos fotografijos, rankraščiai, dokumentai, keletas asmeninių daiktų; ant sienų – dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų reprodukcijos, tėvų nuotraukos, žemėlapiai; išlikę šeimos bičiulės dailininkės Onos Bagnickaitės rankų darbo audiniai.
    Sruogų svetainėje valgomajame – dailininko Jono Prapuolenio sukurti baldai, radijo aparatas, pianinas, išlikę Sruogų šeimos indai; sienas puošia dailininkų Adomo Galdiko, Antano Žmuidzinavičiaus, Leono Kazoko, Viktoro Petravičiaus ir kt. darbai.
    Kylant laiptais į antrąjį aukštą – trys japonų graviūros. Viename iš antrojo aukšto kambarių įrengta Balio Sruogos literatūrinė ekspozicija. Joje – rašytojo rankraščiai, dokumentai, knygos, fotografijos, atspindintys įvairiapusišką B. Sruogos gyvenimo, kūrybos ir kultūrinę veiklą. Atskirus rašytojo gyvenimo periodus paryškina profesoriaus asmeniniai daiktai: šachmatai, akiniai, pypkė, edelveiso žiedas. Ekspozicija baigiama rašytojo atminimo įamžinimu literatūroje, teatre, dailėje. Be to, eksponuojamas Sruogų šeimos genealoginis medis.
    Kitame kambaryje rengta ekspozicija, skirta Vandos Daugirdaitės Sruogienės gyvenimui, kūrybai ir kultūrinei veiklai Lietuvoje bei užsienyje atskleisti. Eksponuojami dokumentai, nuotraukos, istorikės parašytos knygos, asmeniniai daiktai, meno kūriniai, suvenyrai ir kt. Ekspozicijoje rodoma ir teatrologės Dalios Sruogaitės Bylaitienės kultūrinė veikla.

  • J. TUMO-VAIŽGANTO BUTAS-MUZIEJUS

    „Užsakų“ kambaryje stovi masyvus ąžuolinis darbo stalas, puoštas drožta ornamentika. Ant jo – stalo lempa, lentynėlė dokumentams, antspaudų laikiklis, rašalinė, tretininkų kalendorius ir kiti daiktai. Kampe kabo kanauninko sutana, spintoje – kailiniai, Vaižganto minimi net testamente, kaip brangiausia „garderobos“ dalis.
    Svečių kambaryje be svetainės baldų komplekto (gėlėtu gobelenu aptraukta šviesaus medžio sofa, du lengvi foteliai, apvalus stalelis) yra knygų spinta, kurioje sudėtos Vaižganto memorialinės bibliotekos knygos, dvi puošnios barokinio stiliaus žvakidės, kanarėlių narvelis.
    Įdomus dvigubos paskirties baldas komoda – sekreteras stovi miegamajame-darbo kambaryje. Šalia kuklios metalinės lovos ant darbo stalo – Vaižganto rankraščiai, jo redaguoti žurnalai, medinis drožinėtas kryžius. Virš stalo – rašytojo artimųjų nuotraukos.
    Valgomajame eksponuojamas Vaižganto senovinis virdulys, pietų servizas. Ant šio kambario sienų kabo įrėmintos archyvinės nuotraukos, kuriose užfiksuoti svarbesni J. Tumo gyvenimo momentai.
    Pats Vaižgantas savo buto aplinką buvo pavadinęs meniškai kunigiška. Turėjo, jo žodžiais, „nebrangių, bet rinktinių paveikslų galeriją.“ Šie paveikslai, kaip ir anuomet, kabo visuose kambariuose. Tai – P. P. Rubenso „Nukryžiuotasis“ (dailininko J. Janulio kopija), K. Šimonio „Kauksmas“ ir „Angelų atnašavimas“, K. Sklėriaus akvarelės, Francesco Trevisani šv. Pranciškaus ir nežinomo dailininko šv. Juozapo portretai, P. Žitkaus Vaižganto tėvo portretas ir kiti. Yra keletas skulptūrų: B. Bučo „Vytautas Didysis“, Petro Rimšos „Išmintis“ ir kitos.

  • EXHIBITION OF THE HISTORY OF LITHUANIAN LITERATURE

    Maironis Museum of Lithuanian Literature presents an exposition of the history of Lithuanian literature “Literature is changing”, in which there are exhibits from the 16th century until these days. „Literature is changing”, because the museum staff working with the researchers of the Lithuanian Institute of Literature and Folklore and the „MultimediaMark” team created an emotionally influential design and content that shows that literature is very important and changes us in various aspects: teaches, reassures, motivates, expands horizons, shapes attitudes, changes thinking, moods, encourages the sharing of wisdom and emotions. Our goal is to introduce literary classics, their works, surprise the visitor, inspire, cause a sense of pride in their creators and the nation. Not only interesting original exhibits and texts are used for this, but also modern technologies that help to tell stories and create experiences in an influential way.

    The exposition „Literature is changing” – modernly about eternal things. Things that changed not only poetics, language, but also history, map, lives.

    The Maironis Museum of Lithuanian Literature implemented original ideas while creating an exposition on the history of Lithuanian literature. An animated educational series is presented, intelligent educational games are created. Players are invited to solve the complex dilemmas faced by Lithuanian creators in reality and to experience, empathize with another personality, get to know the writer, the historical context and themselves. The psychological types of the characters of Lithuanian literary works are singled out and is created a series of badges and postcards.

    The exposition in the terminals provides additional information about personalities, their significance for Lithuania, interesting exhibits from the museum’s collections are shown, and television screens – an original animated film about the 16th – 19th centuries literary classics, the best Lithuanian films about writers or the screening of their works.

    We invite you to try! Literature is changing!

    The installation of the exposition was financed from the State Investment Program, implementing the project “Building of the Maironis Museum of Lithuanian Literature in Kaunas, Rotušės a. 13, reconstruction ”.

  • MAIRONIO MEMORIALINIS BUTAS

    Pravėrus Maironio buto duris, suskamba kanklės ir pasigirsta kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija. Dailūs senoviniai baldai, raudono aksomo sofos, spintos pilnos retų knygų, puošnūs laikrodžiai, skulptūros, paveikslai ir pats Maironis, žvelgiantis iš portretų, pasitinka lankytoją kaip mylimą ir laukiamą svečią savo memorialiniame bute. Į šiuos rūmus pusamžis poetas parvyko gyventi iš Peterburgo, kur 15 metų profesoriavo Katalikų dvasinėje akademijoje. Nusipirkęs ir suremontavęs šį pastatą Maironis jau 1909 m. rudenį apsigyveno antrojo aukšto aštuoniuose kambariuose. Dalį baldų ir meno kūrinių parsivežė iš Peterburgo, dalį įsigijo iš vietinių meistrų. Bendravo su dailininkais, pirko iš jų paveikslus ir skulptūras, užsisakė vertingas pasaulinio garso menininkų kopijas. Kartu su Maironiu gyveno ir jo sesuo Marcelė Mačiulytė, kuri talentingąjį brolį globojo, kad buitis netrukdytų kūrybai. Jiedu leido į mokslus jauniausios sesers Kotrynos vaikus. Dėdės namuose kurį laiką gyveno seserėnai ir seserėčios. Pasakojama, kad Maironio namuose buvo linksmas šurmulys, nes jaunieji giminaičiai mėgo darinėti prieškambario duris ir klausytis, kaip skamba kanklės. Šiuose namuose Poetas gyveno iki mirties. Rašydavo ankstyvą rytą, kai kambarį nutvieksdavo saulė. Sėdėdavo pasirėmęs ranka, žvelgdavo pro langą į Rotušės aikštę, taisydavo gimusį posmą. Čia gyvendamas parašė puikių eilėraščių, balades „Čičinskas“ bei „Jūratė ir Kastytis“, istorinių dramų trilogiją „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“, taip pat literatūros ir istorijos mokslo darbų. Poeto namuose lankydavosi menininkai, dvasininkai, studentai, giminaičiai. Archyve saugoma keli šimtai vizitinių kortelių su šiltais linkėjimais, kvietimų į įvairius renginius, koncertus, parodas, medelių sodinimo šventes.
    Visas Maironio butas įrengtas 1992 m., o 1998 m. pirmą kartą atkurtas autentiškas sienų dekoras. Nuo 2014 m. Maironio kambariai buvo uždaryti restauracijai ir tik 2016 m. rugsėjo 16 d. vėl atvėrė duris lankytojams. Bute atnaujinti dailininko Tado Daugirdo Didžiosios svetainės ornamentai, Darbo kambario Art Deco stiliaus piešiniai, Raudonosios svetainės ankstyvojo rokoko stiliaus dekoras. Tuo pačiu Maironio memorialinis butas pirmą kartą yra rekonstruotas ir lankytojai gali apeiti kambarius ratu, naujai pamatyti namų virtuvę, kurioje šeimininkaudavo sesuo Marcelė Mačiulytė.
    Maironio rūmų restauravimo projektas „Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato Kaune, Rotušės a. 13, rekonstravimas“ pradėtas 2007 metais. Muziejaus rekonstrukcijos projekto autorė Gražina Jarmalienė, techninis prižiūrėtojas Juozas Lingvevičius. Darbus atliko UAB „Irdaiva“ ir UAB „Senamiesčio restauratoriai“ (vadovas A. Striūna), darbų vadovai  – Andrius Milkius ir Povilas Milkius. Maironio buto sienas dekoravo apdailininkas Saulius Kalesnikas.

    Maironio buto eksponatus su išsamiais aprašymais galite pamatyti muziejaus paskyroje Limis svetainėje arba spausdami čia…

  • MAIRONIO GYVENIMO IR KŪRYBOS EKSPOZICIJA

    Maironio lietuvių literatūros muziejuje jau veikia nauja Jono Mačiulio-Maironio gyvenimui ir kūrybai skirta ekspozicija, kurią lankytojai galės apžiūrėti svečiuodamiesi poeto bute. Kurdami šią ekspoziciją muziejininkai kartu su UAB „MultimediaMark“ komanda vieningai sutarė – būtina įdomiai ir nesudėtingai atskleisti, kokie iš tiesų yra svarbūs Maironio darbai, jo kūrybinis palikimas ir kokia jautri bei strategiškai mąstanti tai buvo asmenybė.
    Lankytojai pagal savo pomėgius ir poreikį patys pasirinks veiklas, kurių – visa įvairovė! Norintieji gauti daug informacijos galės nuosekliai tyrinėti Maironio gyvenimo etapus ištraukiamuose stenduose, terminale, per skaidrių projektorių peržiūrėti Maironio ir jo artimiausių žmonių nuotraukas, išgirsti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų komentarus apie svarbiausius veikalus. Lankytojai, kurie muziejuje apsilankys tiesiog smagiai praleisti laisvalaikio, turės galimybę pamatyti rodomus išskirtinai vertingus eksponatus, sukurti vieną iš trijų poeto portretų, pasitikrinti žinias nesudėtingame žaidime terminale ar pavartyti ypatingą 1920 m. „Pavasario balsų“ maketą, pasiklausyti poeto eilių.
    Originalūs eksponatai, kuriuos nuspręsta rodyti, buvo atrinkti ypač atidžiai: be pagrindinių pirmųjų knygų leidimų bus eksponuojami Maironio paskaitų, pamokslų rankraščiai bei rankraštinės knygos. Lankytojai pamatys itin retai rodomus arba dar niekada nerodytus eksponatus: Maironio „Trumpą visuotinės literatūros istorijos“ rankraštinį vadovėlį, prelato žiedą, laurų vainiką, kuriuo poetas buvo apdovanotas 1932 m. gegužę Latvijoje ir kitas vertybes.
    Svarbus ekspozicijos akcentas – filmas apie Joną Mačiulį-Maironį, kuriam scenarijų sukūrė režisierius, rašytojas Mindaugas Valiukas. Šiuolaikiškai, išryškinant pagrindinius nuopelnus ir poeto asmenybės bei darbų unikalumą, tikime, kad kiekvienas iš naujo atras visiškai kitokį Maironį.
    Beje, žvilgterėjus į sodelį pro ekspozicijoje stovintį žiūroną visų lauks maloni staigmena!
    Maironio gyvenimo ir kūrybos ekspozicija yra Valstybės investicijų projekto „Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato Kaune, Rotušės a. 13, rekonstravimas“ dalis.

  • Ekspozicija garaže „Vieno automobilio istorija“

    Po daugiau nei aštuoniasdešimties metų Balio ir Vandos Sruogų namuose-muziejuje vėl pasigirs galingas mašinos variklio gaudimas. Atnaujintame Balio Sruogos garaže susipažinsite su originalia istorinės dramos „Milžino paunksmė“ istorija bei sužinosite, su kokiais sunkumais rašytojui ir jo šeimai teko susidurti tarpukariu įsigyjant lenktyninį „Fiat 514“ automobilį. Atrodo, ką bendro gali turėti Vytautui skirta drama ir itališkas automobilis. Pasirodo, gali!

    VIETA: B. Sruogos g. 21, Kaunas
    DARBO LAIKAS: II, III, V, VI – 9.00–17.00. IV – 11.00–19.00. Paskutinį mėnesio VII – 10.00–16.00

    © Ramūno Guigos nuotraukos / MLLM

  • BŪTYBIŲ TYRINĖTOJOS KAMBARIAI

    „Būtybių tyrinėtojos kambariai“ – unikali edukacinė paroda, skirta mokyklinio amžiaus auditorijai. Mitologija, tautosaka ir folkloras čia jaunajai kartai kalba patrauklia forma.

    Parodoje viskas sukasi aplink niekam negirdėtos mokslininkės Emilijos Gruodytės pasaulį ir jos išskirtinius atradimus. „Būtybių tyrinėtojos kambariuose“ lankytojai susipažins su dešimčia mitinių būtybių tyrinėjimų, išgirs mokslininkės balso įrašus iš eksponatų radybų vietų, sužinos aplinkybes, susijusias su mokslinėmis vertybėmis, jų atradimu. Vaikščiodami po kambarius tirs, lies, skaitys ir patirs įvairių įdomybių.


    Apie paslaptingąją mokslininkę:

    Emilija Gruodytė pasaulį išvydo 1950 m. birželio 23 d., penktadienį, vienkiemyje prie Kamajų. Savo pirmąjį eksponatą – milžinišką saulėgrąžą – ji įsigijo būdama devynerių. Saulėgrąžos atsiradimo istorija – intriguojanti, ją Emilijai padovanojo turgaus prekeivis, pasak kurio, ypatingą derlių užauginti esą padėjusi deivė Žemyna. Būsima mokslininkė saulėgrąžą saugojo visą gyvenimą, o jos kolekcija pildėsi vis naujais eksponatais iki kol ji 2019 m. lapkritį paslaptingai dingo.


    Pristatomi eksponatai:

    1. Liudijimas apie deivės Žemynos veikimą – milžiniškos saulėgrąžos, įgytos turguje pavyzdys. Rasta 1959 m., Rietavas. Emilijai 9 m.
    2. Senovinės žirklės ir graviūros, iliustruojančios, kaip dera nukirpti Giltinei liežuvį (XVIII–XIX a.). Rasta 1971 m., senos sodybos palėpė. Studijų vasaros praktika, Kupiškis. Emilijai 21 m.
    3. Velnio batas ir vidpadis su kanopos žyme, mėšlu virtusi pypkė. Rasta 1973 m., Šilėnų km., Šiaulių raj., studijų praktika. Emilijai 23 m.
    4. Aiškiai vaškiniame koryje matoma Islandijos forma – deivės Austėjos ateities žinia bičių šeimininkei. Bitininkės kostiumas, kuriame matomos grumtynių su meška žymės. Rasta 1977 m., Bliūdžių km., Biržų raj. Emilijai 27 m.
    5. Milžino dantis su rovimo virve. Rasta 1980 m., Trakų raj. Emilijai 30 m.
    6. Pradrėkstas vaikiškas megztinis su Baubo nagu. Rasta 1986 m., Kaunas. Emilijai 36 m.
    7. Eksponatas iš Islandijos – Trolio, pražudžiusio Emilijos partnerį Gunnar, pėdsakas. Rasta 1996 m., Emilijai gyvenant Islandijoje. Emilijai 46 m.
    8. Litas, į kurio šeimininką trenkęs Perkūnas. Rasta 1997 m., Dubičių km., Varėnos raj. Emilijai 47 m.
    9. Inkubatorius su ypatingos formos Aitvaro kiaušiniu. Mokslininkės pildytas stebėjimų kalendorius. Rasta 2010 m., Šilutės r. Emilijai 60 m.
    10. Vaizdo medžiaga iš viešosios skalbyklos, kurioje užfiksuotas Laumių apsilankymas. Rasta 2019 m., Molėtai. Emilijai 69 m.

     


    Parodos kūrėjai:     rašytoja Kotryna Zylė, dailininkas, scenografas Antanas Dubra, parodos iniciatorius, Literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas Justinas Vancevičius.

    Galerijoje – Ramūno Guigos nuotraukos.

  • LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJOS EKSPOZICIJA

    Maironio lietuvių literatūros muziejus, minėdamas įkūrimo 85-metį, lankytojams pristato lietuvių literatūros istorijos ekspoziciją „Literatūra keičia“, kurioje – eksponatai nuo XVI a. iki šių dienų. „Literatūra keičia“, nes muziejaus darbuotojams dirbant kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkais bei „MultimediaMark“ komanda sukurtas emociškai paveikus dizainas ir turinys, parodantis, kad literatūra yra labai svarbi ir keičia mus visus įvairiais aspektais: moko, nuramina, motyvuoja, plečia akiratį, formuoja požiūrį, keičia mąstymą, nuotaikas, skatina dalintis išmintimi ir emocijomis. Mūsų tikslas – supažindinant su literatūros klasikais, jų kūriniais, darbais, nustebinti lankytoją, įkvėpti, sukelti pasididžiavimo savo kūrėjais ir tauta jausmą. Tam pasitelkiami ne tik įdomūs originalūs eksponatai, tekstai, bet ir šiuolaikinės technologijos, padedančios paveikiai pasakoti istorijas, kurti patirtis.

    Itin vaizdingai lietuvių literatūros istorijos etapus, kurie rodomi naujausioje ekspozicijoje, apibūdino vienas iš ekspozicijos kūrėjų – poetas, režisierius, „MultimediaMark“ komandos narys Mindaugas Valiukas, į visumą supynęs pirminę ir pagrindinę šio projekto mintį:  Jei lietuvių literatūrą įsivaizduotume kaip sodą, pati jos pradžia – Martyno Mažvydo kūryba – būtų tartum laukinis vaismedis tamsioje girioje. Spaudos draudimo laikotarpis – negailestingai iškirstas šilas, slapta atsodinamas pavieniais sodinukais. Tada besprogstą vaismedžių pumpurai atgavus spaudą, daugiaspalviai tarpukario literatūros žiedai ir… katastrofos – dviejų okupacijų gaisrai, spygliuotomis vielomis aptvertas raudonuoju maru užkrėstas sodo likutis, pasitraukę į Vakarus kūrėjai – lyg medžiai be šaknų…


    Ekspozicija     „Literatūra keičia“ – šiuolaikiškai apie amžinus dalykus. Dalykus, kurie keitė ne tik poetiką, kalbą, bet ir istoriją, žemėlapį, gyvenimus.

    Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kuriant lietuvių literatūros istorijos ekspoziciją, įgyvendintos originalios, kol kas analogų Lietuvoje neturinčios idėjos. Lankytojams pristatomas animacinis edukacinis serialas „Palikti muziejuje“, sukurta intelektualių edukacinių žaidimų „O ką renkiesi tu?“ sistema. Kiekvienas žaidimas – tai pasinėrimas į skirtingų Lietuvos istorinių, kultūrinių aplinkybių atmosferą, situacijas. Žaidėjai kviečiami išspręsti sudėtingas dilemas, su kuriomis realybėje susidūrė Lietuvos kūrėjai ir patirti, įsijausti į kitą asmenybę, per pasirinkimus pažinti rašytoją, istorinį kontekstą ir save. Specialiai kartu su mokslininkais ir menininkais išskirti psichologiniai lietuvių literatūros kūrinių veikėjų tipažai – racionalusis, kūrybingasis, lankstusis ir ryžtingasis, bei sukurta ženkliukų ir atvirukų serija. Visi norintieji, kad viešnagę muziejuje primintų ir daugiau mielų smulkmenų, galės įsigyti išskirtinių herojų ženkliukų!

    Ekspozicijoje terminaluose pateikiama papildoma informacija apie asmenybes, jų reikšmę Lietuvai, rodomi įdomūs eksponatai iš muziejaus fondų, televizorių ekranuose – originalus „MultimediaMark“ sukurtas animacinis filmas apie XVI–XIX a. literatūros klasikų TOP penketuką bei geriausi lietuviški filmai apie rašytojus arba jų kūrinių ekranizacija.

    Spaudos draudimo laikotarpio slėptuvės, medžio instaliacija su garso įrašais ir pagal temas išryškintais eksponatais, kalbantys rašytojų portretai, žaidžiant vieną iš populiaraus tarpukario žaidimo „Parnasas“ variacijų, durys į žmonių likimus, dailininko Antano Dubros sukurtas įspūdingas kultūrinių įvykių pano su papildyta realybe, išeivių kūrėjų alėja, pripildyta rašytojų minčių, virtualios realybės žaidimas „Kelionė“ ir dar daug visko smagaus laukia smalsių, norinčių tobulėti ir prasmingai praleisti laisvalaikį lankytojų.

    Kviečiame išbandyti! Literatūra    t i k r a i    keičia!

     

    Vadovaujantis nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu, priimtu 2022 m. gruodžio 13 d. Nr. XIV-1679, Maironio lietuvių literatūros muziejus pateikia informaciją, kad Maironio lietuvių literatūros muziejuje yra saugomi eksponatai ir tyrinėjamos asmenybės, susijusios su Lietuvos okupacija 1940 metais, sovietmečiu ir disidentine veikla. Įstatymo nuostatos dėl viešųjų objektų pašalinimo arba pakeitimo netaikomos viešiesiems objektams, kurie eksponuojami vykdant muziejų, archyvų, bibliotekų veiklą, naudojami vykdant visuomenės informavimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų propaguojamas ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius, jų pasekmes, naudojami švietimo, mokslo, profesionaliojo meno, kolekcionavimo tikslais.