Nauji Klaipėdos mitai: S. Simana „Potvynis Bohemoje“ ir R. Latvėnaitė-Kairienė „Žalia varia“
Kovo 28 d., šeštadienį, 14 val. kviečiame į susitikimą su Klaipėdos rašytojomis Sondra Simana ir Rita Latvėnaite-Kairiene. Renginio metu autorės pristatys savo naujausias knygas – S. Simanos romaną „Potvynis Bohemoje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025) ir R. Latvėnaitės-Kairienės romaną „Žalia varia“ („Slinktys“, 2024), bei literatūrinį-kultūrinį almanachą „Baltija 2025“ (sudarytoja S. Simana, išleido asociacija „Klaipėdos rašytojai“).
Įėjimas atviras. Maloniai kviečiame!
APIE AUTORES:
Sondros Simanos (gim. 1968 m. Vilniuje, nuo 1994 m. gyvena Klaipėdoje) „Potvynis Bohemoje“ – trečioji autorės knyga, prieš tai pasirodė „Einantis kalnas“ (2011) ir „Iškamšų kontora“ (2018). Už dokumentinį pasakojimą „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“ (2020) apdovanota I. Simonaitytės literatūrine premija. Literatūrinio-kultūrinio almanacho „Baltija“ sudarytoja. Pagal jos scenarijus sukurta 13 šiuolaikinio šokio ir teatro spektaklių (daugiausia Šeiko šokio teatre). Nuo 2008 m. dirba Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.
Rita Latvėnaitė-Kairienė – rašytoja, pedagogė. Knygų „Rašaluotų pirštų pėdos“ (eilėraščiai), „Šauksmas“ (romanas), „Civilizuotos mintys apie karvę“ (novelės), „Nesuvalgytos atostogos Šveicarijoje“ (esė), „Kas tas Asis?“ (pasaka vaikams) autorė. Kūryba išversta į graikų, kartvelų, lenkų, rusų kalbas.
APIE KNYGAS:
Romane „Potvynis Bohemoje“ vaizduojamas menininkų gyvenimas XX a. paskutiniajame dešimtmetyje. Klaipėda vadinama Mėmelio Tvinpyksu, sujungus vokiškąjį, veik mitinį miesto vardą su 1993 m. per Lietuvos televiziją rodyto D. Lyncho mistinio serialo pavadinimu „Tvin Pyksas“. Dešimt pasakotojų iš savo perspektyvų pasakoja apie miesto nekasdienišką kasdienybę: „Daiktų maištą“, „Gliuknamio“ hepeningus, „Prieplaukos“ siautulį, barų „Bohema“ ir „Centras“ atmosferą… Romane vaizduojami tikri įvykiai, apie kuriuos autorė surinko informaciją iš tikrų dalyvių ir 1994–1999 metų Klaipėdos spaudos. Rašant literatūrinį kūrinį, neatsisakyta dokumentinio konteksto. Jis pateiktas išnašose ir gali būti skaitomas kaip dar vienas miestą identifikuojantis tikrovės sluoksnis. Romanas panardina į XX a. pabaigai būdinga atmosferą postsovietinėse valstybėse, į laiką, kupiną vilties ir abejonių, aklumo ir aiškiaregystės. Tai – miesto praeivio autofiksacija, persmelkta pasaulio pabaigos nuojautos.
Romane ,,Žalia varia“ per vienos giminės likimą atveriami istorijos vartai (veiksmas vyksta nuo XVI iki XXI amžiaus Sicilijoje, Šveicarijoje ir Mažojoje Lietuvoje). Kūrinys gali būti regimas kaip poetinė sakmė, kaip detektyvas, meilės romanas ar Mažosios Lietuvos poezijos ir mitų pasaulis. Pagrindinis veikėjas laikas, jis neskuba, stebi, atmintį sugrąžina. Tada keliaujama paskui žaltį (Žalčių motę, bišonę) nuo Sicilijoje augančio ir tūkstančius metų menančio kaštainio iki Baltijos pajūry ant Baltojo skardžio žydinčio lazdyno, ieškant karalienės Bonos Sforcos dovanoto Žalčio medaliono, prisiliečiant prie dvasregių ir jų kaklą aplipusių mirusiųjų vėlių, besiblaškant tarp katalikų, evangelikų ir kalvinistų, aplankant XVIII amžiaus Mėmelio lotyniškąją mokyklą, o tada su lietuvininkais žaidžiant ,,Žalią varią“ bei stebintis, kiek dar mes daug nežinome apie Mažąją Lietuvą ir save.
Klaipėdos rašytojų leidžiamas almanachas „BALTIJA 2025“ nagrinėja klaipėdietiškos tapatybės genezę (istorikas prof. Vasilijus Safronovas), gilinasi į poeto Rolando Mosėno (1965–1985) kūrybinį palikimą (literatūrologas doc. Marijus Šidlauskas), žaidžia su intelektualaus baro „Herkus Kantas“ reprezentacija (semiotikė Ūkana Kapačiauskaitė). Almanache publikuojama prozos konkurso „Į Švyturį“ laimėtojos Ievos Marijos Sokolovaitės novelė ir kiti įdomiausi konkurso tekstai, Klaipėdos menininkų kūryba. Almanachas „Baltija“ pasirodo kartą per metus nuo 1984 m. Savo turiniu orientuotas į Klaipėdos miesto ir krašto kultūros, meno bei istorijos svarbiausius įvykius, tačiau tai nėra vien lokalus leidinys. Jame publikuojami kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje gyvenančių Klaipėdos krašto ar apie šį kraštą rašančių žmonių tekstai. Tai kūrybiškai mąstančio pasaulio klaipėdietiška versija.
________
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.